Socialinių inovatorių amžius arba Kas laukia socialinio verslo Lietuvoje 2017-aisiais?

Dizaino sprendimai pasitelkiant antrines žaliavas, siekiant sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį. Išskirtinai socialinę atskirtį patiriančių žmonių bendruomenės bei verslo kūrimas, leidžiantis lengviau įsilieti į darbo rinką. Drabužių ir papuošalų kolekcijos iš padėvėtų drabužių. Ir daugelis kitų. Į verslo pasaulį atėjo jaunų žmonių, skambiai vadinančių save entrepreneriais, inovatoriais, startuolių kūrėjais karta. Jaunieji verslininkai suinteresuoti ne tik efektyvia, pelno siekiančia veikla, tačiau ir socialiniu poveikiu visuomenei, pavyzdžiui, suteikiant įsidarbinimui reikalingus įgūdžius, pagalba reintegruojantis į visuomenę, užimtumas ir naujų kelių bei galimybių atradimas žmonėms, neturintiems kur eiti. Naujos formos verslas žengia vis didesniais žingsniais - jau praėjusiais metais 10 % verslininkų Europos Sąjungoje buvo iš taip vadinamo trečiojo, socialinės ekonomikos, sektoriaus ir skaičiai sparčiai auga. Lietuvoje socialinė ekonomika sparčiai vejasi savo kolegas pasaulyje, ypač -pastaraisiais metais. O kokias tendencijas Lietuvoje matysime šiemet?

 

Stabilus pagrindas leidžia siekti daugiau

 

Socialinis verslas gimsta iš poreikio spręsti socialines problemas, kurios nėra efektyviai sprendžiamos valstybės pastangomis, nevyriausybinės organizacijos neranda tvarių sprendimų, o verslui nėra aktualios. Lietuvos socialiniai verslininkai siekia spręsti opias problemas, kaip socialiai atskirtų visuomenės grupių integracija, kova su diskriminacija ir patyčiomis, pagalba senjorams bei negalią turintiems žmonėms, smurto prieš vaikus ir jaunimo nedarbo klausimai bei daugelis kitų.

 

2015-aisiais Ūkio ministro patvirtintas Socialinio verslo reglamentas leido realizuoti valstybinę ir privačią paramą socialinio verslo skatinimui, plėtrai bei žinomumui didinti. Per dvejus metus socialiniai verslininkai iš įvairių sričių sugebėjo ne tik išsikovoti vietą rinkoje, tačiau ir pritraukti investicijas iš užsienio. Reglamentas nutiesė kelią užsienyje veikiančių socialinio verslo pavyzdžiams Lietuvoje.

 

Lietuvoje sėkmingai kelis metus besisukantys socialinio verslo akseleratoriai “Reach for Change” bei “Socifaction” pritraukia ir tarptautinių verslų dėmesį, kurie prisideda prie šios srities plėtros.

 

Jau dabar galima pastebėti džiuginančią tendenciją – vis dažniau nauji startuoliai kuriami siekiant spręsti aplinkosaugines ir socialines problemas. Tokiai tendencijai daug postūmio duoda ir vykdomos verslo akseleravimo, mentorystės programos, hackathon’ai, pvz., klimato kaitos tema ir kt. Jaunieji šių laikų vartotojai rodo susirūpinimą socialinėmis problemomis, o verslo kūrėjai į tai reaguoja ir ima kurti naudą visuomenei”, - verslo tendencijų įžvalgomis dalinosi Renata Domeikaitė, „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje socialinės atsakomybės projektų koordinatorė .

 

Jaunimui - kitokios galimybės kurti

 

Anot socialinio verslo akseleratoriaus “Socifaction” organizatorių, socialinis verslas Lietuvoje jau subrendo ir 2017-ieji bus proveržio metai, kurie paskatins naujas tendencijas ir naujus siekius. Vien tik per dvejus akseleratoriaus ciklus buvo pradėta daugiau nei 70 iniciatyvų Latvijoje ir Lietuvoje, kuriuos sukūrė jauni, į visuomenės pokyčius orientuoti, žmonės.

 

Didžiausias postūmis socialiniame versle iš tiesų įvyko per pastaruosius dvejus metus, ir šiais metais “Socifaction” dalyvauja 15 labai stiprių socialinio verslo atstovų, dirbančių su net 60 socialinio verslo iniciatyvų visoje Lietuvoje. 60 iniciatyvų yra kritinė masė, kuri gali sukurti socialinį gėrį, kurio siekia” - teigia “Socifaction” programos vadovė Monika Juknienė.

 

Idealios sąlygos, kuriomis būtina pasinaudoti

 

Turint galvoje politinę aplinką ir potencialias investicijas į socialinį verslą, manau, šie metai bus kritiniai, per kuriuos sieksim sukurti tai, kas potencialiai veiktų ir kurtų poveikį bent penkerius metus” - savo įžvalgomis dalinasi Investuotojų forumo komunikacijos ir strateginių projektų plėtros vadovė Andželika Rusteikienė.

 

Andželika Rusteikienė Lietuvoje susidariusią socialinio verslo aplinką įvardina kaip auksinį trikampį - generuojama labai daug potencialių idėjų, suteikiamas finansavimas ir egzistuoja reikalingi įrankiai ar tokios programos kaip “Socifaction”, padedančios ir akseleruojančios socialinius verslininkus. Būtent inovatorių karta gręžiasi į neišnaudotas galimybes kaimiškose vietovėse, kurdami ne tik socialinę vertę, bet ir darbo vietas, produkciją ir naudą bendruomenei.

 

Socialinių iniciatyvų apogėjus

 

Savo ruožtu, Renata Domeikaitė teigia, kad socialinio verslo iniciatyvos taps vis populiaresnės ir labiau matomos Lietuvoje.

 

Šiais metais norėtųsi matyti daugiau motyvuojančių socialinio verslo sėkmės pavyzdžių, kurių mūsų šalyje tebetrūksta. Norisi, kad žmonės suprastų, kuo skiriasi socialinis verslas, socialinės įmonės ir socialinė atsakomybė. Norisi, kad socialinių verslų pavyzdžiai būtų gerai žinomi ir vertinami visuomenėje. Puikias galimybes tam atveria Lietuvos regionuose vykdoma „Socifaction“ verslumo programa. 15 atrinktų vietos veiklos grupių pasiūlė net 60 idėjų, o tai rodo stiprų susidomėjimą socialiniu verslu ne tik sostinėje. „Barclays“, finansiškai ir savo žmogiškaisiais ištekliais prisidėdami prie programos įgyvendinimo, tikisi padėti šioms idėjoms išaugti į tvarius sėkmingus verslus, kurie įpūs energijos ir atneš apčiuopiamos naudos vietos bendruomenėms”, - teigia Renata Domeikaitė.

 

Socialinis verslas - bendruomenių verslas

 

Socialinis verslas atsirado iš bendruomenių siekio keisti esamą situaciją, nes visuotiniai sprendimai nėra efektyvūs, o geriausi sprendimai problemoms ateina iš vidaus. “Socifaction” ekspertai šiemet sieks padėti bendruomenėms iš 15 vietos veiklos grupių visoje Lietuvoje pasinaudoti esamomis galimybėmis ir žengti pirmuosius žingsnius stabilaus ir reikšmingo socialinio verslo kūrimui.

 

Monika Juknienė teigia, “reikia nepamiršti, kad regionai yra mūsų kultūrinis palikimas, tai mūsų tam tikras identitetas ir negalime leisti jam pradingti”.

 

“Socifaction: socialinio verslo plėtra regionuose” ne tik skatina bendruomenes kurti socialinį verslą, bet taip pat ir jaunus žmones, verslininkus, inovatorius atkreipti dėmesį į galimybes kurti kaimo vietovėse, gimtuose kraštuose. Kiekvienas priklausome savai bendruomenei, todėl ateina laikas, kai turime jai pagelbėti, kad turėtume, kur sugrįžti.

 

Britų taryba, NVO Avilys ir organizacija Geri Norai LT, kartu su partneriais Programos ,,Leader" žemdirbių metodikos ir ugdymo centru bei Ugdymo plėtotės centru vykdo projektą
“Socifaction: socialinio verslo plėtra regionuose”. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisideda tarptautinių finansinių paslaugų grupė Barclays.

Šis projektas yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos dalis, įgyvendinama visose trijose Baltijos šalyje.

 

Gabrielė Niekytė Paskelbė Gabrielė Niekytė


Susiję straipsniai

Socialinis verslas: naujas būdas spręsti socialines problemas?
..
Praėjusį savaitgalį Vilnius Tech Park tapo socialinio verslo ekspertų susitikimo centru - socialinio verslo akseleratorius ,,Socifaction” įgijo naują pagreitį startuodamas su unikalia programa Lietuvos regionams. 15 ekspertų komanda tris dienas dalinosi patirtimi, ieškojo sprendimų naujiems iššūkiams bei su profesionalių lektorių iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pagalba ruošėsi prasidedančiam įtemptam socialinio verslo idėjų įgyvendinimo laikotarpiui. Verslūs socialinių problemų sprendimai Praėjusių metų rudenį programos ,,Socifaction: socialinio verslo plėtra regionuose” ..